Théophile GautierPaveikslai, biografija ir muziejaus kolekcijos

Perrašytinė gyvenimo ir kritikos pasaulis

Théophile Gautier buvo neįtikėtinai daugialetė prancūzų poetas, dramaturgas, romenininkas, žurnalistas bei menas ir literatūros kritikus. Praginęs Tarbo mieste,位于 Prancūzijos pietvakurio Hautes-Pyrénées departamente, jis vėliau persikelbo į Paryžių, kur jo intelektualinis horizontas išsiplėto žadintingai. Studijų laikotarpį jis praleido prestižiniuose Collège Louis-le-Grand ir Collège Charlemagne mokyklose, kurie suteikė jam tvirtą kultūrinį pagrindą. Per savo karjerą jis tapo dažnu įžildžiu į įvairius žurnalus, o išskirtinis dėmesys buvo skiriamas La Presse leidingiui, o vėliau jis tarnavo kaip Revue de Paris direktorius bei L’Artiste redaktorius. Taip pat jo darbas buvo matomas Le Moniteur universel puslapiuose.

Gautier buvo nuotomanis žmogus, kurio kelionės leido jam pažinti tolimas kultūras ir kurti egzotiškus vaizdinius, tarp kurių buvo:

• Ispanija
• Italija
• Rusija
• Nugisė
• Alžyras

Literatūrinė ir teatrinė kūryba

Kaip rašytojas, Gautier sukūrė itin įvairų ir gausų kūrybos korpusą. Jo poezija apėmė tokius darbus kaip Poésies, Albertus, La Comédie de la Mort, España bei Émaux et Camées. Prozinė kūryba apėmė įvairiausias žanrų ribas: nuo istorinės romanso Mademoiselle de Maupin iki fantastinio pasakymo Eldorado, ou Fortunio, nuo istorinio romano Le Roman de La Momie iki nuotikos romano Captain Fracasse. Be to, jis parašė kelis kelionių raštus, kuriuose atskleidė savo kelionių patirtis.

Teatro ir šokio pasaulyje jis užsitikino savo žavesį rašydamas scenarijus, o jų uostas – stebinantis baletas Giselle. Jo dramatinė kūryba apėmė tokius spektaklius kaip Une Larme du diable, Le Tricorne enchanté, La Fausse Conversion bei Pierrot Posthume. Menų kritikos srityje jo autoritetas buvo pripažintas niinai stipriai, kad 1862 metais jis buvo išrinktas Société Nationale des Beaux-Arts pirmuoju pirmininku.