Galvė VI – Didžiosios Britanijos meno tarybos kūrinys, LondonasFransis Bekonas · 1949

Gimusio Šūksnis

Fransiso Bekono Head VI, sukurta 1949 metais ir dabar esantis Didžiosios Britanijos Menų Tarybos aukštai kolekcijoje, nėra tiesiog portretas; tai žmogaus proto tyrimas, grynas ir netikėtasis izoliacijos, nerimo ir visame mūsų užtvindymo pagaliuko šūksnio paieškos. Nupuoštas paveiksliukas nedelsdamai susidraugauja su žiūrėtoju – vyru, kurio burna išplitusi į tylų, skausmingą klykimą, žygis, kuris tuo pat metu primena ir desperataus kvietimo bei absoliučios tikros. Tai nėra rami kontempliacijos vaizdavimas; tai kvietimas į gilią nepatogumo sritį, vizualinis egzistencinio siaukšto atvaizdas, išdabotas su stebuklingu greičiu.

Šio ikoniško paveikslo gimtinė netikėtai besniūstančiu šaltiniu: Diego Velzaako 1650 metų portretas Popiečiui Ingentui IX. Bekonas, susidūręs su savo meno vizijos sudrąstinimais ir užgnįztas ispanų meistro nuosavyje vaizdavimu, neketėjo atkartoti Velzaako darbo; vietoj to jis jį naudojo kaip šuolišką padėtį į savo itin asmenišką interpretaciją. Rezultatas yra išskirtinis sintezės darbas – nežabota praeities atspindys, apvalytas Bekono žymiais sutrikdymo ir emocinės intensyvumo akcentais. Geometrinis konas, sukeltas permatamuoju audiniu, nedelsdamai nustatė įkalinimąsi, stiprindamas užtvildyto skausmo jausmą. Šis apimtys nėra tiesiog dekoratyvus; jis aktyviai prisideda prie paveikslo uždūmtos atmosferos, rodant pasaulį be išėjimo.

Simfonija Sutrūkstimo ir Spalvų

Bekono technika yra tokia svarbi paveikslo poveikiui, kaip ir jo tema. Jis naudoja ryškius, žygdarbius dažantys dažai – stori, impasto sluoksniai, kurie atrodo vibraciniai energija – sukurti paviršių, užkrūtas tekstūra ir judėjimu. Spalvos sąmoningai netvarkingos: gilios purpurinės, rudos ir ochros susiduria chaotišku, bet stebuklingai įtraukiantį pokyčių ryšį. Purpuro rūba, apvalyta apie vyrą, pridėjo dramatiškumo akcentą, o apleistos uždengtos spalvos nėra tiesiog fono; jos yra aktyvus dalyvis paveikslo netikėtame pasakojime. Tai vizualinis neaiškumo atvaizdas, rodantis, kad žmogus plaukią pasaulyje, ištrynytame iš aiškumo ir stabilumo.

Ypač Bekonas daug prisidėjo fototechnikos nuorodomis šiai darbui, įskaitant burnos ligų tyrimus iš medicininių knygų – tai yra jo kruopščio požiūrio ir jo žalingumo žmogaus išraiškoje patrauklumo atspalvio.

Traumos Atgarsai ir Po karo Landšaftas

Norint visiška suprasti Head VI, reikia apsvarstyti jos istoriją. Sukurta po Antrojo pasaulinio karo, paveiksla atspindi generacijos nerimus ir neapsiribočius dėl konflikto destrukcijos ir tradicinių vertybių susilaužimo. Abstrakčios ekspresijos aušra – ir Bekono vieta čia – atspindi šį platesnį kultūros pokytį, kai menininkai ieško naujų būdų išreikšti laiko emocinį tumultą. Paveikslo gryno intensyvumo ir netikėto vaizdavimo atspalviai giliai susiję su žiūrėtojais, kurie vis dažniau suvokė žmogaus egzistencijos jautrumo.

Be to, paveikslo šūksnis gali būti susietas prie konkretaus vizualinio nuorodos: Sergejė Eisensteino 1925 metų tylos filmo *Potemkino laivynas*. Bekonas buvo įtrukdęs vaizdavime su žalaus, klykanti moteris skausme po taikomos smūkyčio. Šis paveikslo – su jo stipria susitarimu ir atgręšimu – tapo pagrindine įkvėpimo šaltiniu pagrindiniam vyrui Head VI, suteikiant jam beveik netrinkiamą paties.

Laiko Portretas Skausmo

Head VI yra daugiau nei paveiksla; tai Bekono gebėjimas susigrąžinti sudėtingas emocijas į vieną, nepamirštamą vaizdą. Paveikslo nuosavybė – atsisakyti lengvų atsakymų ar ramiai švelnumo. Vieto to, jis konfrontuoja mus su mūsų pačių jautrumu ir primena visada esančią kentėjimosi galimybę. Štai todėl Head VI išlieka svarbiausia, kadangi ji atspindi šiuolaikinio gyvenimo nerimus, kuriuos dažnai nematome.