Portret Popieja Piuso VII

Jacques-Louis Davido 1805 metų portretas *Popiejo Piuso VII* nėra tiesiškas atvaizdas; tai kruopai sukurta galingumo, religinio pakvietimo ir ankstyvojo dešimtmečio Europoje sudėtingos politinės aplenkto skulptūros išraiška. Davidas, jau išsišina kaip žvaigždė Neoklasicizmo judėjime, čia puikiai užfiksavo popiežiaus religinį atminimą tarp revoliucijos ir Napoleono įkūrimo chaoso. Portretas nedelsdamai pritraukia dėmesį dėl jo apvalumo – pagrindinis yra rudos, raudonos ir kremo spalvos – sukurdamas jausmą iškilmingam rimtumu, kuris skiriasi nuo ankstesnių Rokoko stilių. Tai portretas, sukurtas ne tik atspindėti žmogų, bet ir projektuoti stabilumo bei moralinio autoriteto vaizdą tuo metu, kai buvo didelis netesybos jausmas.

Kompozicija išties ryškiai kontroliuojama. Popiejus Piusas VII sėdi ribotame erdvėje, jo žvilgsnis pastoviai į priekį su beveik nelaidžiu intensyviu atvirumu. Jis sėdėjo paprastame kėdims, kurio buvimas sąmoningai nedemonstruojamas, kad nebūtų trukdomas pagrindinei asmenybei. Šalia jo kojų gulė knygos – subtilus intelektualizmo ir popiežiaus valstybės simbolis, o mažiau matomas žmogus pasirodė aukštyje dešiniausiame krašte, galbūt atspindintis Bažnyčios vaidmenį tarp šališkų jėgų. Dėmesingai sutartos detalės – nuo jo rūbo riaumų iki intrikų siūlų įsiuvimo – kalba apie popiežiaus turtą ir įtaką, netgi kai jis susidūrė su sudėtingomis sąjungomis su revoliucijos Prancūzija.

Neoklasicizmo Atvirys

Davido kūrybinis meistriškumas išlieka kiekviename dažais. Portretas pagamintas aliejaus ant drobės, o šis žarnas leido jam pasiekti didelio detalumo ir tekstūros. Pastebėkite tikslaus Piuso VII veido atvaizdavimo – subtilios linijos jo akims, šiek tiek susisuktys šonuose, visos perduoda išmintį ir galbūt nuovargį. Menotyrės naudojimas šviesoje ir šešėlyje yra puikus, sukurdamas dramatišką efektą, kuris trauka žiūrovo akį prie pagrindinio žmogaus, tuo pačiu metu rodantis paslaptį.

Švelnios paviršių ir tikslios linijos, būdingos Neoklasicismui, puikiai išreikslintos čia, atspindėdamas Davido įsipžadą prisiešti prie klasikinių idealų – tvarkos, pusiausvyros ir aiškumo.

• Dydis: 86 x 71 cm (apie 34 x 28 colių)
• Data: 1805
• Žarnas: Aliejaus ant drobės
• Stilius: Neoklasicizmas

Koronacijos ir Konflikto Kontekstas

Svarbu suprasti, kokioje istorinėje aplinkoje buvo sukurta šis portretas. Davidas nupainijo *Popiejo Piuso VII* portretą po Napoleono Bonaparto koronacijos į Prancūzijos imperatorius 1804 metais. Popiejus, pirma sutikus atsisakyti naujos valdžios, galiausiai susitarė su Napoleonu, užtikrinant tam tikrus religinius pratyrimus krikščioniams Prancūzijoje. Tačiau šis susitikimas pasirojo trumpalaikis. Napoleono invazija į Italiją ir Popiežiaus valstijas 1809 metais sukėlė Piuso VII ekskomunikaciją popiečių įsakymu – įvykis, užfiksuotas Davido *Imperatoriaus Napoleono I Koronacija ir Popiejaus Žiūronimo* portrete. Todėl portretas nėra tiesiog popiežiaus šlovė; tai yra jo padėtis greitai keičiamoje politinėje aplinkoje, pasižymėjusios diplomatija ir nesąmonė.

Dalyvavimo ir Įtakos Dovana

Jacques-Louis Davido *Popiejo Piuso VII* portretas išlieka stipria Neoklasicizmo meno pavybūdis. Tai darbas, kuris ne tik atspindi kūrėjo meninį meistriškumą, bet ir sudėtingus religinius ir politinius reikalavimus, kuriuos jis susidūrė tuo pačiu metu. Šis ikoninis portretas vis dar skamba žiūrovams šiandien, suteikiant galimybę pamatyti svarbų momentą Europoje ir parodyti Davido nuolatinę įtaką kaip vieno iš 18-o ir 19-ojo amžių žymiausių menotyrčių.