Nuėmimas nuo kryžiausPontormasNone

Pontormo „Nuėmimas nuo kryžiaus“

Pontormo šį Nuėmimą nuo kryžiaus sukūrė tarp 1525 ir 1528 metų. 1526 metais užsakytas Lodovico Capponi, šis kūrinys yra saugomas Capponi kaplyčoje Florencijos Santa Felicita bažnyčioje. Kūrinio tema – dramatiškas Kristaus kūno nuėmimas nuo kryžiaus po jo kryžiaus mirties.

Kompozicija pasižymi stipria vertikaliu orientuotu struktūra, kuri buvo mąstoma taip, kad žiūvelis į ją žvelgtų iš apačios, žiūrėdamas į viršų. Šis žiūrėjimo kampas, kartu su specifiniu figūrų išdėstymu, sukuria dvasinę įtampą ir judesio pojūtį bažnyčios kaplyčios erdvėje.

Kompozicija ir vizualiniai elementai

Ši kompozicija pasižymi stipria vertikaliuoju orientacija, kuri buvo sukurta būtent žiūrinčiajam, žvelgiančiam į apačią iš žemutės. Tokia perspektyva akcentuoja scenos aukštumą, kuri iškelta ant dirbtinio, tarsi scenikos fone esančio kalno. Figūros yra glaudžiai susidėjusios viena kitai, sukuriant chaoto ir neįtikėtinai stipraus liūdesio pojūtį. Kristaus kūnas lieka horizontaliu laiku apatinėje kompozicijos dalyje, suteikdamas stabilumo ir žemės elementą aplinkui pilnai užpildžiamai gailos ir judėjimo kupinai skaudžių figūroms.

Vizualinį lauką apibrėžia sudėtingas formų žaimyžas – nuo apvalių žmogaus kūno formų iki aštrių, kampuotų audinio skliaveslių. Spalvų paletė apima švelnius šviesiai mėlynus ir stalio mėgblue tonus, kurie kontrastuoja su rožvinėmis drabužių spalvomis, primenančiomis sutrupintus ciklaminus. Šios spalvos kartu su figūruų struktūrine įtampa kuria dvasinės nerimo ir vidinio skausmo pojūtį.

Medžiagos ir techniniai aspektai

Šis šedevras sukurtis ant klypelio medžio panelės, pasižyminčios subradialiniu pjūviu. Jo struktūrinį pagrindą sudaro šešios klypelio lentelės, kurios laikomos kartu naudojant tris originalias kairiojo klypelio medžio skliaustus. Šie vidiniai palaikai įterpti per šimtelį, kurio storis siekia maždaug trečdalį pačių lentelių storio. Kai kurios medžio vietos rodo istorinų remontų pavyzdžius, įskaitant naudojimą „bow-tie“ tipo įlienkų, skirtų užmaišyti medžio mazgams.

Norėdami pasiekti galutinį paviršiaus tekstūrą, menininkas panaudojo temperos techniką. Norint perkelti kompoziciją iš parengiamuosius stadijų į paruoštą panelę, buvo taikomas kartono (nuodraios perleidimo) metodas. Tai apimėta piešinio perleidimą iš popieriaus su dažulių pusėje ant medžio paviršiaus. Galutinis pigmento suklijaudimas remiasi tikslia įvairių mineralinių komponentų integracija, įskaitant azurito, baltos olovo, juodos ir lazurito naudojimą melsvų tonų pasiekiui bei krapulų lakų naudojimą rožiniams drabužiams.

Restoravimo ir konservavimo istorija

Šio apsodžio koplyčios poplinio medžio panelio išsaugojimas per šiausia amžių reikalavo kelių svarbių intervencijų. Dokumentuoti restauravimo darbai buvo atlikti 1620 m., 1725–28 m., 1820–25 m., 1936 m. ir 1978 m. Šios periodinės procedūros buvo skirtos užtikrinti šešių lentelės fizinį stabilumą bei sutvarkyti įvairius medžio įkiškus, naudojamus originalių kairnio medžio tvirtinimų stiprinimui.

Svarbus neseniai įvykęs restauravimo projektas buvo įgyvendintas Daniele Rossi. Šis darbas, kurio vertė siekė 105 000 eurų, tapo įmanomas dėka Kathe ir Johno Dysonų globos. Projektas buvo orientuotas į panelio struktūrinį ir estetinį vientisumą, užtikrinant subradialio pjūvio aiškumą bei sudėtingus temperos ir aliejের sluoksnius, kuriuos naudojo menininkas.