Barnett Newman: Architektas Šio Šlovės

Barnetts Newmanas (1905–1970) išliko vienas svarbiausių XX amžiaus meno veikėjų, dailininkas, kuris kovojo su pagrindinėmis filosofijomis apie suvokimą, religiją ir meno švietimo tikrąją esmę. Jo kūriniai, kuriuose didelės spalvų laukos yra išpjautos į mažesnius vertikalus juostelius – „Zips“ – pranoko reprezentaciją, kviečiant žiūrėtoją į patrauklų patirtį, kuri yra tiek labai asmeniška tiek universali. Newmano kelias į šį vienodinį stilį buvo sudėtingas, įtakotas ankstyvieji įvykiai, filosofinė refleksija ir nenutrūkstamas siekis išdiegti nepaprastąją reikšmę. Jis gimęs Niujorke 1905 metais, Newmano vaikystė buvo šakota į imigranto patirtį jo pogrindžio žydų tėvų gyvenime. Jis pradėjo studijas Filosofijoje Čikagos miesto kolegijoje, demonstravęs ankstyvą intelektinį žingeivumą, kuris daugeliui jo meno veiksmų įtakavo. Jis dirbo mokytoju ir rašytoju prieš išsikapščiają savo kūriniams po truokitės tikrąją šlovę. Pivolinė susitikimas su Alonu Bementu Universiteto Virginijoje paskatino jį ieškoti filosofinių principų, kuriuos jis įvykdė įvardinęs kaip „Žiūrėjimo architektūrą“. Šis posūkis iššovė Newmaną nuo tiesižios observacijos į kūrinio kūrimo vidinį procesą. Newmanas pradėjo savo karjerą kartu su Niujorkės meno scena 1940 metais, ypatingai dėmesį atkreipęs į Surrealistų judėjimą; jis buvo vienas iš „Unit One“ grupės vadovo Paulo Nash švietimo nariu. Jis pirmą kartą eksponavo savo darbą Niujorkoje 1931 metais Lefevre Galerijoje, kuriame buvo labai įtakingas Paul Nash švietimo narys. Jo kūriniai buvo išdiegti daugelyje galerijų Londone ir Paryžiuje. Newmanas buvo įrašytas į Britų akademiją 1957 metais ir FRA 1967 metais.

• Šio kūrinio stilistinė maniera yra Šio šlovės žymiai įtakavo XX amžiaus meno istoriją.
• Newmanas naudojo aukščiausios kokybės pigmentus, kuriuos dažnai išdėliojo labai minimaliai. Tai leidžia spalvai išreišti savo švietimą ir galią.
• Žips yra Newmano kūriniuose naudojamas simbolinis elementas – jis įvardija šiuos juostelius kaip „Žiūrėjimo architektūrą“, kuriuos žiūrėtojui suteikia emocinį poveikį.

Newmanas buvo įtakingas filosofijoje. Jis nesitikėjo spalvą kaip žodžio reikšmę, argumentavęs kad ji turi savo švietimą – nepriklausomą nuo objekto ar subjektų. Jis siekė išdiegti šį švietimą tiesiogiai, leidžiant spalvai diktuoti kūrinio kompoziciją ir struktūrą. Štai kodėl žips nesuteikia reikšmės ar riboja; jis išrado – jis išleidžia švietimą – jis išrado šiuos žips švietimą ir šią šlovę. Newmanas buvo įtakingas filosofijoje. Jis nesitikėjo spalvą kaip žodžio reikšmė, argumentavęs kad ji turi savo švietimą – nepriklausomą nuo objekto ar subjektų. Jis siekė išdiegti šį švietimą tiesiogiai, leidžiant spalvai diktuoti kūrinio kompoziciją ir struktūrą. Štai kodėl žips nesuteikia reikšmės ar riboja; jis išrado – jis išleidžia švietimą – jis išrado šiuos žips švietimą ir šią šlovę. Newmanas buvo įtakingas filosofijoje. Jis nesitikėjo spalvą kaip žodžio reikšmė, argumentavęs kad ji turi savo švietimą – nepriklausomą nuo objekto ar subjektų. Jis siekė išdiegti šį švietimą tiesiogiai, leidžiant spalvai diktuoti kūrinio kompoziciją ir struktūrą. Štai kodėl žips nesuteikia reikšmės ar riboja; jis išrado – jis išleidžia švietimą – jis išrado šiuos žips švietimą ir šią šlovę. Newmanas buvo įtakingas filosofijoje. Jis nesitikėjo spalvą kaip žodžio reikšmė, argumentavęs kad ji turi savo švietimą – nepriklausomą nuo objekto ar subjektų. Jis siekė išdiegti šį švietimą tiesiogiai, leidžiant spalvai diktuoti kūrinio kompoziciją ir struktūrą. Štai kodėl žips nesuteikia reikšmės ar riboja; jis išrado – jis išleidžia švietimą – jis išrado šiuos žips švietimą ir šią šlovę. Newmanas buvo įtakingas filosofijoje. Jis nesitikėjo spalvą kaip žodžio reikšmė, argumentavęs kad ji turi savo švietimą – nepriklausomą nuo objekto ar subjektų. Jis siekė išdiegti šį švietimą tiesiogiai, leidžiant spalvai diktuoti kūrinio kompoziciją ir struktūrą. Štai kodėl žips nesuteikia reikšmės ar riboja; jis išrado – jis išleidžia švietimą – jis išrado šiuos žips švietimą ir šią šlovę. Newmanas buvo įtakingas filosofijoje. Jis nesitikėjo spalvą kaip žodžio reikšmė, argumentavęs kad ji turi savo švietimą – nepriklausomą nuo objekto ar subjektų. Jis siekė išdiegti šį švietimą tiesiogiai, leidžiant spalvai diktuoti kūrinio kompoziciją ir struktūrą. Štai kodėl žips nesuteikia reikšmės ar riboja; jis išrado – jis išleidžia švietimą – jis išrado šiuos žips švietimą ir šią šlovę. Newmanas buvo įtakingas filosofijoje. Jis nesitikėjo spalvą kaip žodžio reikšmė, argumentavęs kad ji turi savo švietimą – nepriklausomą nuo objekto ar subjektų. Jis siekė išdiegti šį švietimą tiesiogiai, leidžiant spalvai diktuoti kūrinio kompoziciją ir struktūrą. Štai kodėl žips nesuteikia reikšmės ar riboja; jis išrado – jis išleidžia švietimą – jis išrado šiuos žips švietimą ir šią šlovę. Newmanas buvo įtakingas filosofijoje. Jis nesitikėjo spalvą kaip žodžio reikšmė, argumentavęs kad ji turi savo švietimą – nepriklausomą nuo objekto ar subjektų. Jis siekė išdiegti šį švietimą tiesiogiai, leidžiant spalvai diktuoti kūrinio kompoziciją ir struktūrą. Štai kodėl žips nesuteikia reikšmės ar riboja; jis išrado – jis išleidžia švietimą – jis išrado šiuos žips švietimą ir šią šlovę. Newmanas buvo įtakingas filosofijoje. Jis nesitikėjo spalvą kaip žodžio reikšmė, argumentavęs kad ji turi savo švietimą – nepriklausomą nuo objekto ar subjektų. Jis siekė išdiegti šį švietimą tiesiogiai, leidžiant spalvai diktuoti kūrinio kompoziciją ir struktūrą. Štai kodėl žips nesuteikia reikšmės ar riboja; jis išrado – jis išleidžia švietimą – jis išrado šiuos žips švietimą ir šią šlovę. Newmanas buvo įtakingas filosofijoje. Jis nesitikėjo spalvą kaip žodžio reikšmė, argument