Institucijos kilmė ir istorija
Comédie-Française buvo oficialiai įkūrta 1680 m. karaliaus Liudviko XIV. Ši institucija gimė iš susijungus dviejų egzistavusių paryžiečių teatralinių trupų: Hôtel Guénégaud ir Hôtel de Bourgogne. Pradžioje kompanija turėjo išskirtinę teisę veikti prancūzų kalba – tai privilegija, kuri padėjo sutelkti dramatinį kūrybinį procesą karališkos globos valdomose ribose.
Teatros istoriją žymi ypatinga tętinumas. Jis veikė be didelių pertraukų, išskyrus vieną laikotarpį tarp 1792 ir 1803 metų. Po Prancūzijos revoliucijos vyravusių chaotškų pokyčių, teatrą reorganizuota ir jis vėl atvėrė duris 1803 m. Napoleono I valdžia. Šis restruktūrizacijos etapas padėjo užtikrinti institucijos išlikimą ir įstūpimą į modernųjį laikotarpį.
Institucija veikia per unikalią struktūrą, apimančią nuolatinę trupę bei alternatyvumo praktiką. Ši sistema palaiko repertuarą, kuris evoliucionavo per kelis šimtus Prancūzijos teatralinio vystymosi metų. Kompanija išlieka esminiu Paryžiaus kultūrinio krajobrazo elementu, išlaikydama savo buvimą mieste per įvairius istorinius perversmus bei architektūrinę transformaciją.
Istorinės vietovės architektūra
Comédie-Française įsikirta istoriniame Paryžiaus komplekse „Palais-Royal“. Šiuo metu teatras yra Place Colette aikštėje. Per savo ilgoją istoriją institucija buvo įsikirta skirtingose vietose, o nuo 1689 iki 1770 metų ji kovojo savo vaidmenį rue de l'ancienne comédie gatvėje.
Patologinė pastato konstrukcija patyrė esminių pokyčių dėl tiek tragiškų nelaimių, tiek modernizacijos. Po 1900 metų įvykusio požario teatras buvo atstatytas iš naujo. Neseniau, 1994 metais, vietoje buvo atlikti išsami renovacijos darbai, o 1995 metais teatras vėl atvėrė duris šalies gyventojams.
Įvairiapriedė muziejaus kolekcija
Ši kolekcija saugo materialią prancūzų dramos istoriją per įvairius fizinius artefaktus, kuriais galima prisiminti praeities veiksmus. Originalūs scenografijų elementai iš skirtingų epochų saugomi kartu su kostiumais ir rekvizita, naudojamais per pastatomas spektaklius. Šie daiktai papludanui turi scenarius bei rankraščius, dokumentuojančius teatrinės kūrybos evoliuciją. Institucija taip pat saugo taporių ir skulptūrų rinkinį, atspindintį jos ilgoją ir turtingą istoriją.
Per istoriją vaizduojama teatrų trupės kelias atskelbiančios vizualinės interpretacijos randamos aktorių portretuose bei darbuose, vaizdujuose klasikinų spektaklių scenų fragmentus. Čia aptinkami ir audiniai, iliustruojantys dramatinę naraciją. Archyvai saugo itin tikslų scenų nurodymų įrašų rinkinį, laikomą specialiame registre, kurį trupė pildo iš kartos į kartą. Kai kurie iš šių istorinių daiktų, pavyzdžiui, fotelis, kuriame sėdėjo Molière savo spektakliuose Le Malade Imaginaire, šiuo metu saugomi Paryžiuje, Petit Palais muziejuje.
- Molière'o spektakliai
- Istorinės scenografijos
- Aktorių portretai
- Kostiumai
- Rekvizitas
- Scenariai
Menistinės kolekcijos šedevrai
Ši kolekcija saugo svarbius portretinę ir skulptūrinį kūrinius, kurie dokumentuoja prancūzų scenos meno istoriją. Jean Jacques Caffiéri paliko kelius esminių vaizdinimų, įžvelgiamų per apygros 1787 metų Molière portretą bei 1783 m. apiebraiutą Jean de Rotrou bustą. Šie darbai suteikia vizualinį įrodymą apie figūras, kurios yra pagrindinės šios institucijos palikimo pamatas. Panačiai Jean Baptiste Ii Lemoyne prisidūrė į giriamus kūrinius, tokius kaip 1761 m. apiebraiutą Mademoiselle Clairon bustą bei 1771 m. apiebraiutą Mademoiselle Dangeville Thalia asmenį.
Kolekcijai XIX amžiaus papildai atspindi besikeičančius Prancūzų meno stilius. Jean-Léon Gérôme apie 1859 m. nutapė „Rachel, Tragedija“, o Jean-Baptiste Carpeaux apie 1873 m. sukūrė Alexande Dumas Fils įžilvį. Šie darbai, kartu su jau esančiomis skulptūromis ir portretais, užtikrina nepertraukiamą ryšį su praėties teatrinėmis tradicijomis.
- Rachel, Tragedija, apie 1859 m. - Jean-Léon Gérôme
- Alexande Dumas Fils, apie 1873 m. - Jean-Baptiste Carpeaux
- Mademoiselle Dangeville as Thalia, apie 1771 m. - Jean Baptiste Ii Lemoyne
- Molière, apie 1787 m. - Jean Jacques Caffiéri
- Mademoiselle Clairon bustas, apie 1761 m. - Jean Baptiste Ii Lemoyne
- Jean de Rotrou bustas, apie 1783 m. - Jean Jacques Caffiéri
