Praidiniai ir istorija
Reynolds Morse Foundation istorija prasidėjo nuo atsitiktinio susitikimo 1942 metais. A. Reynoldsas ir Eleanor Morse susitiko per keliaujančią Dalí retrospektyvą, vykusią Cleveland Museum of Art muziejuje. Šis susitiekimas numažino jų vėlesnius 1943 metų santuokos. Net už trumpo laiko, 1943 m. kovo mėnesį, pora įsigijo savo pirmąjį Dalí paveikslą – Daddy Longlegs of the Evening—Hope! (1940). Šis pirmasis pirkimas tapo viso gyvenimo syvų įsipareigojimu saugoti ir puoselėti šio genio viziją.
Plėstiantis kolekcijai, didėjantis įsigytingų kūrinių mastas pripaklanso poreikį skirtai erdmei, kurioje būtų galima būtent šio meno pasaulį pristatyti. Pradžioje Morses savo augantį kolekcijos lobį eksponavo savo gamyklos sienose Beachwood, Ohajo valstijoje. Tokia aplinka suteikė funkcionalią erdve menui pirmiesiose kolekcionavimo dešimtmečiuose. Galiausiai kolekcija išpleno iki beveik 100 paveikslų bei daugiau nei 1000 piešinių, litografijų ir kitų meno objektų.
1982 metais įstaigos institucinė istorija patyrė esminį lūžį. Tuomet muziejus savo pradinę vietą Ohajo valstijoje paliko ir persikeldė į Sent Pietersburgą, Floridos valstijoje. Šis persikėlimas užtikrino kolekcijos išsaugojimą ir prieinamumą platesnei auditorijai. Šiandien ši fondacija išlieka pagrindine Salvador Dalí kūrinių saugoma vieta, išlaikanti originalų Morses šeimos tikslą ir viziją.
Svajonės kraštovaidžio architektūra
Pastato architektūra veikia kaip tyčia sukuriama meno, kurį jis saugo, tęsiamasis elementas. Nuoliodama prabangą, dizainas teikia pirmenybę ramią, erdingą erdvę, skiriantą kontemplacijai ir visiškam pasimergimui menui. Tokia apgrenta užtikrina, kad fizinė konstrukcija nesukliørtų vizualinės kalbos, kuria pasižymi eksponuojami darbai.
Galerijos skubiai pasidavę šveltų šviesų, leidžiančių tapybų detalėms išliegti pagrindine dėmesio aikštėje. Erdvių išdėstymas orientuojasi į sklandų judėjimą tarp kūringinių darbų, veddamas žiūrovą per erdvę be jokių staigaus perėjimų ar kliūčių. Šis erdvės susidėliojimas skatina nuolatinį, glaustų susidavimą su surrealistine vaizdinyste.
Salvadoro Dalí kolekcija
Ši kolekcija apima viso karjeros kūrybos darbus, atspindinčius genialaus meistro evoliuciją. Čia susitinka beveik 100 spalvotųųjų}}jų, daugiau nei 1 000 piešinių, grafikos ir įvairių objektų, kartu su akvareliais bei kino eksperimentais. Kolekcijos apimtis neapsiriboja tik klasikinėmis formomis – ji plinta į taikomąją menę, kurioje galima atrasti unikalių drabužių, baldų bei baleto scenografiijų dizainų.
Šis meno lobis yra ilgaamžio ryšio between menininko ir fondo įkūrėjų istorija. Vienas iš ankstyvųjų pavyzdžių buvo Daddy Longlegs of the Evening—Hope! (1940). Kolekcijos augimas buvo grinta nuosekliai siekiu rinktis kūrybą, kuri asmeniškai sujaudintų kolekcionierius. Tokia požiūri：įžengiant į šį meno pasaulį, pasiekta neįtikėtina įvairumo: nuo tradicinių oil on canvas iki trapvaus sketsų ir kino vizijų.
- The Madonna of Port Lligat (first version), apie 1950 m.
- 'Morphological Echo', apie 1936 m.
Ikoniniai kolekcijos šedevrai
Centrinė pirminė šios fondo perlaika yra The Hallucinogenic Toreador – monumentalus kūrinys, baigtas 1970 metais. Šis didelių matmenų paveikslas veikia kaip sudėtingas svajonių landšaftas, kuriame torėdoras ištirpsta į pakrantės vaizdą. Kompozicija tyrinėja suvokimo sk fluidity per fragmentuotas formas ir simbolinę simboliką, išliekant esmine dėmesio aplinką kūrėsiems, stud berikutnyays vėlesnius surrealistinius kūrybos etapus.
Kiti svarbūs kolekcijos darbai leidžia stebėti menininko vizijos evoliuciją. 'Morphological Echo', datuojamas maždaug 1936 metais, atstresentuoja ankstyvesnį jo kūrybos periodą. Kontrastuodamas su juo, apie 1950 m. sukurtas The Madonna of Port Lligat (first version) demonstruoja kitokį techninio požiūrio aspektą. Šie paveikslai suteikia galimybę tiesiogiai stebėti, kaip jo stilius keitėsi per kelias dešimtmečius.
- The Hallucinogenic Toreador, 1970
- The Madonna of Port Lligat (first version), apie 1950 m.
- 'Morphological Echo', apie 1936 m.
