Praidžios ir istorijos pradžia
Solomono R. Guggenheim fondas savo egzistenciją pradėjo 1937 metais kaip neprofitinė organizacija. Jis buvo įkurtas dėl filantropo Solomon R. Guggenheim ir jo ilgalaikio meno patarėjo, menininkės Hilla von Rebay bendradarbiavimo. Jų bendra vizija buvo orientuota į modernaus ir šiuolaikinio meno saugojimą bei tyrimus. Pirmoji fondas įkūri}}{\a} institucija buvo Nefiguratyvaus tapo New York mieste.
Nuo to laiko fondas plečia savo įtaką per tarptautinę tinklą. 1997 metais šis tinklas papilnė Guggenheim muziejaus Bilbao ekspansiją Ispanijoje. Ateities plėtros tendencijos taip pat yra neatsiejami fondo kelio dalis – planuojama atidaryti Guggenheim Abu Dabi Jungtinėse Arabų Emyratų valstybėse, kai tik bus baigtas jo statybos darbas.
Venecijos palazzo architektūra
Solomono R. Guggenheim Venecijos padalinys įsikūręs yra Palazzo Venier dei Leoni – XVIII amžiaus stebtavinas, puikiai įsodintas šiliaus Grand Canal žibblingiems platumams. Šis pastatas gyvena tyloje ir įtampoje su menu, kurį saugo. Nors palaco fasadas atspindi griežtą Venecijos istorijos eleganciją, jo interjeras šiandien tampa modernizmo šventovente. Tai sukuria intriguojantį kontrastą tarp XVIII amžiaus architektūros svorio ir avant vanguardinių meno judelių lengvumo, paslėptų šių sienų viduje.
Šviesa plaka į palazzo iš kanalo, skrieptu per erdvumus, kurie buvo sukurti kitai, tolimai laikai. Istorinės mūro ir radikalių XX amžiaus formų sąveika apibrėžia šios vietos pojūtį. Pastatas susitinka su vandeniu ypatingu svoriu, suteikdamas stabilią fono aplinką kolekcijos eksperimentinei dvasmai. Dialogas tarp architektūrinio palazzo didingumo ir revoliucinės meno prigimties išlieka neištrinamas.
Kolekcijos siela
Kolekcijos širdis yra neatsiejama nuo drąsaus Peggy Guggenheim gyvenimo. Amerikos palikimo gavėja, kuri neigė bet kokius savo laikotarpio visuomenės lūkesčius, ji žingsniavo per besikeičiantį pasaulį su vieninteliu tikslu – siekiu pažvelgti į naująją.
Peri sušalčius ir turbulencinius metus aplink Antrąjį pasaulinį karą, ji keliavo per žemynus, surinkdama keičiančios dienos energiją. Šis judėjimas pamaldas pačią esmę to, kas dabar więkio Palazzo Venier dei Leoni kambariuose.
Ši kolekcija atspindi radikalaus eksperimentavimo laikotarpį. Joje kuriami žildai apima išdayusių Italijos futuristų ir amerikiečių modernistų darbus, įamžinantios ankstyvojo ir vidurinio XX abadžio pulsą. Šie kūriniai apima įvairius žanrus: nuo geometrinės kubizmo logikos iki sapniškų surrealizmo savybių. Abstraktus ekspresionizmas dar labiau apibrėžia šią erdvę, siūlydamas dialogą tarp skirtingų vizualinio mąstymo būdų.
Stoti prieš šiuos kūrinius – tai susidurti su transformatyva vykdančio amžiaus ypač Tokybe. Kolekcija išlieka menininkų, per formą ir spalvą perdefinuojančių išraišką, įrašas. Tai tyli avangardistų susidėtimo, kartu suvienijamo viena, tvirta vizija.
Kolekcijos šedevrai
Šiose sienose itin stipriai jauti Pablo Picasso buvimą – tai neoliejama, nuolatinė esmė tarp kintančių moderniosios eranos formų. Čia susiduria su sapniškais, surrealistiniais Salvador Dalí kra>]šimzais, kuriuose budenčio pasaulio logika tiesiog pranysta. Šie darbai koegzistuoja su klaikiškai evokuojamomis Max Ernst kompozicijomis, kurios reikalauja ramesko, nuolatinio žvilgsnio, kad būtų galintia pilnai suvokti jų sudėtingumą.
Joan Miró per savo žaismingas, biomorfines formas suteikia visai kitokį ritmą. Jo darbas Seated Woman II, sukurtas maždaug 1938 metais, užpildo erdvę ypatinga, unikalia energija. Atrodo, kad formos pradeda judėti, kai Grand Canal šviesa pertraukia per kambarį, primindama žiūrintį apie nuolatinį dialogą tarp meno ir Venecijos aplinkos.
