The Frick Collection kilmės ir istorija
The Frick Collection istorija prasidėjo nuo asmeninių Henry Clay Frick, amerikano pramonininko, finansininko ir meno globėjo, kolekcijos sukaupti. Jo kolekcija buvo formuojama per itin subtilų ir aštrią Europos meno suvokimą, kuris laiku tapo pagrindu visai viešai institucijai. 1920 metais jo turto valdytojai įkūrė „The Frick Collection Inc.“, siekdami užtikrinti šių šedevrų išsaugojimą ir rūpybą. Šis sprendimas privačią daiktų kolekciją pavertė neištrinkiamu palikimu, skirtu viešam malonumo pasiekimui.
Institucija oficialiai įdieglinta 1935 metais. Ji įsikūrusi Henry Clay Frick namuose, esančiuose 1 East 70th Street, Fifth Avenue, Niujorko centre. Ši lokacija Manhattano pietinėje rytų pusėje suteikia kolekcijai ypatingą atmosferą, nes ji įsikerpė į pradinę būstą, buvusį privačiu rezidenciju. 2021 metais kolekcija apima maždaug 1500 šedevrų. Šių kūrinių buvimas namų aplinkoje leidžia užtikrinti intymų ir artimą susidūrimą su menu, nes kiekvienas objektas išlieka glaudžiai susijęs su paties namo istorija.
Pastangos ir architektūra
Henry Clay Frick namas užima išskirtinę vietą Fifth Avenue gatvėje, tapdama pietinėja „Muziejų arterija“ Niujorko centre. Šis prabangi residencas, užbaigtas 1914 metais, buvo projektuojamas Thomas Hastings, kuris kūrinį sukūrė klasikinio Beaux-Arts stiliaus estetiką įtvirtindamas. 1912–1914 metais vykstantis statybų darbai davė rezultatą – pastatą, kuris, nepaisant savo viešosios funkcijos, išlaiko jaukų, privačios šeimos namų atmosferą. Kalkų fasadas pasižymi trijų aukštų kompozicija, kuri atrodo organiškai įsilienusi į tankų Manhattano miesto audinį.
Tarp gatvės triukško ir prabangingos rezidencijos egzistuoja aiškus atskirtumas: pakeltas sodas veikia kaip tylus barjeras, saugantis namą nuo Fifth Avenue veiklos. Šis architektūrinis sprendimas sukuria ramybę, būtinią čia pristatomiems meno šedevrams kontemplacijai. Interjero planas atsekia pradinį gyvenamosio būdo paskirtį: pirmas aukštas skiriamas bendroms erdvėms, o antrasis – privačioms kambariams. Pastato dizainas užtikrina, kad architektūra ir menas bendraudautų nuolatos, o kambarių proporcijų skala išlieka intymiška ir nuošabesnė.
Europos beauplenės ir dekoratyvinio meno kolekcija
Ši kolekcija suteikia galimybę užimti asmenišką, beveik intymų turtingą susitikimą su vienu iš svarbiausių Europos beauplenės ir dekoratyvinio meno kolekcijų. Apimanti laikotarpį nuo XIV iki XIX abadmenio, ši kolekcija apima neįklausojamas paveikslus, keramiką, skulptūrą bei baldus. Šie objektai egzistuoja erdvėje, kurioje riba tarp žiūrovų aplinkos ir paties meno kūrinio dažnai išnyktasi, leidama pasiekti tiesiogą, beveik fizinį ryšį su kiekvieniu eksponatu.
Paveikslai čia atstovauja tyčia siekiant meninių idealų evoliucijai. Čia saugomi Bellini, Fragonard, Rembrandt ir Vermeer darbai, kartu su Gainsborough ir Goya šedevrais. Šie drobos darbai yra išdėstyti šeimyninės valstybės kambariuose, dažnai būtent taip, kaip tai originally buvo numatyta kolekcionieriaus, suteikiant jiems prarastą kontekstą. Šių kūrinių buvimą pajuntu per ypatingą šviesos žaismą, kuris liečiasi ezdos dažų paviršiais ir suteikia tekstūrą meno rėmams.
Be drobų, kolekcija apima itin platų dekoratyvinio meno spektrą. Tai apima prabangių baldų rinkinį bei įvairias skulptūros formas, kurios papildo paveikslus, sukuriant harmoniją. Šių daiktų išdėstymas prisideda prie vientisos, vientos atmosferos, kurioje keraminos medžiagos kokybė ir medžio skulptūros detalės yra tokios pat svarbios patirčiai, kaip ir ant sienų puoselėjama beauplenė.
- Moteris su jauna pagalbine, laikanti laišką (detalė), apie 1667 m. – Johannes Vermeer
- Lenkviojį vyras, 1655 m. – Rembrandt van Rijn
- Šventasis Jeronimas, 1600 m. – El Greco
Kolekcijos šedevrai
Pridėjus Johannes Vermeer kūrinių šių sienų viduje, pasijunta tyli šviesos ir kasdienybės studija. Karjerius ir juokaujanti mergė, datuota apie 1657 m., susitinka su apie 1666 m. sukuriu Šeimininke ir jauna pagalbinė kartu, kvvečiant bendra ramybės ir sustingimo atmosfera. Šie paveikslai reikalauja lėto, skliaudžiamo žvilgsnio, kad galėtume suvasti subtilius ševelgiantį šešėlių pokyčius ir sunkų, įtampą sukuriantį paveikslų subiectų žvilgsnį. Netoliese esantis 1460 m. Šv. Augustinoko poliptikas: Šv. Monika, kurį sukūrė Piero della Francesca, suteikia visai kitokio svorio; jo formalus tikslumas įtvirtina kambario dvasinę amžinybę.
Rembrandt van Rijn indėlis kolekcijoje labiausiai pasijaučiamas per jo portretų psichologinę galybę. Jauno meistro portretas, datuotas apie 1650 m., ir apie 1655 m. sukurtas Lenkvasarasis romenė demonstruoja šviesos valdymą, kuris apibrėžia modelių charakterį. Čia jautama itin tanki menininko rankos dabartis – tai tampa akivaizdu, kai šviesa pasiekia sukulnį ar veido kontūrą. Panašiai ir Hans Holbein the Younger portretai, įskaitant Sir Thomas More (1527) ir Thomas Cromwell (1533), pasižymi tokia airybe, kad figūros atrodo beveik realios ir privaliausios.
Kolekcijoje taip pat saugomi darbai, įamžinantys ypatingus šviesos ir darbo akimirkas, pavyzdžiui, Jean-François Millet Mergė siūlė prie žibinto šviesos, datuota apie 1870 m. Kiekvienas kūrinys egzistuoja dialoge su kitais, kurdamas vizualinių susitikimų seką, kuri atsklegia turtą turtą tik kantriems žiūrovams. Kolekcijoje taip pat yra šių darbių:
- Mergė su laišką laikanti pagalbinė (detalė), apie 1667 m. – Johannes Vermeer
- Karjerius ir juokaujanti mergė (detalė), apie 1657 m. – Johannes Vermeer
Parodos ir tyrimai
Nebengalint iš tylaus nuolatinės kolekcijos buvimo, ši institucija veikia kaip mokslinių tyrimų centras. Helen Clay Frick 1920 metais įk piloteda „The Frick Collection“ meno tyrimų biblioteka suteikia prieigą prie aukščiausio lygio meno istorijos resursų. Šių sienų viduje mokslininkai susiduria su milžiniškais žinių archyvais, įskaitant auksinius auklų katalogus, knygas, periodinius leidinius bei fotografijas. Ši kolekcija suteikia tokio gylio, kuris remia Vakarų meno istorijos studijas, apimanant laikotarpį nuo Renesanso iki impresionizmo eras.
Muziejaus ryšys su visuomenė išplėtas per įvairius programinius renginius. Laikinosios parodos galerijose atperka naujus perspektyvų žiedus, o akademiniai simpoziumai skatina intelektualų dialogą. Ši erdvė taip pat rengia koncertus ir mokymus, leidėdami užmegzti daugiapradę ryšį su menu. Šios veiklos užtikrina, kad kolekcija išliktų gyvuojantis tyrimų objektas, o ne tiesiog statiška eksponacija.
Naujausi projektai ir plėtra
Ši institucija neseniai perėjo svarbaus transformacijos etapą – nuo 2020 iki 2025 metų vyko renovacija ir plėtra. Šiuo laikotarpiu muziejus tęsė savo veiklą Manhattane per „Frick Madison“ erą, kurio galerija veikė 945 Madison Avenue nuo 2021 metų iki 2024 m. kovo mėnesio. Šis tarpinis laikotarpis suteikė reikiamą laiko, kad istorinė struktūra galėtų atgrodėti, užtikrinant muziejaus misijos tęstinumą, kol pagrindinė vieta buvo ruošiamas naujam, išskirtiniam chapteriui.
Frick House atidarymas 2025 m. balandį žymi šių išsamių pastangų pabaigą. Plėtra buvo suprojektuota taip, kad suteiktų kuratorsčių ir lankytojų prie kolekcijos prieigos bei kontrolės kokybę, kurios siekiama pasiekti dar efektyviau. Šie fiziniai patobulinimai buvo siekiami akcentuojant unikalią residencijos prezentaciją. Namų architektūrinis vientisumas išliko nepažeistas, leiddamas meno šedevrams toliau gyventi jų originalioje, namų aplinkoje kuriamo kontekste.
