London Hillės bokštas: kilmė ir istorija
London Hillės bokštas prasidėjo 1078 metais, kai jo statymą nurodė Vilhelmas Band>>>Perkūnas. Ši akmeninė tvirtovė buvo sukurta siekiant ginti miestą ir paskelbti karališką valdžią po normanų invazijos. Tai buvo autoriteto fizinis įžymėjimas, skirtas dominuoti peizaže ir užtikrinti naujai užimtą valdžią. Ši konstrukcija išgyveno beveik tūkstantį metų, o 1988 metais pelnė UNESCO pasaulinio pavarės objektovo statusą.
Penkias šimtus metų ša^{}i vieta funkcionavo kaip karališkas rūmai. Tai buvo monarchų gyvenimo vieta, kurioje kartu su sudėtingu karališkojo gyvenimo niūbų ritualais współisteneikavo ir kitokios, grėsmingos pareigos. Šių vietų istorija žymi svarbūs paskirties poslinkiai, svyruojantys tarp saugiausios tvirtovės ir valdymo centro vaidmens. Ji tapo liudyte Anglijos monarchijos evoliucijos per amžinių politinių pokyčių epochas.
Ši vieta nacionaliniame naratyve taip pat turi tamsesnę reikšmę. Meždinėje laikotarpyje, tarp 1388 ir 1747 metų, London Hillės bokštas buvo nužudymų vieta – kai kurie jų įvyko už sienų, Tower Green, o kiti – netoliese esančioje Tower Hill. Šie įvykiai, apimantys aukščiausius politikos figūras, paliko neištrinčiam pėdsnui tvirtovės atmintyje. Šių istorinių sluoksnių egzistencija daro šią vietą giliuoju laiko tekėjimo liudytoju.
Statyba ir jos architektūra
London Hillės bokštas pasižymi unikalia architektūrine evoliucija – iš vieno vienintelio akmeninio bokšto jis išaugo į sprawling, koncentrišką tvirtovę. Šios aikštės širdyje dominuoja Baltoji bokštas, esantis pagrindinis normanų karinės architektūros pavyzdys. Ši centrinė konstrukcija buvo įkūrta siekiant tvirtai išreiškti valdžią ir užtikrinti gynybą. 1240 metais Henrikas III nuleidė apdrębti didelį bokštą baltai, šis transformacijos akmuo suteikė pastatui jo amžinąją įžymą. Ši tvirtovė nėra vieninga struktūra, o 21 bokštų kompleksas, iš kurių kiekvienas prisideda prie daugelio amžių vystomos daugiaskaitinės gynybos sistemos.
Objekto perimetrą apveda dvi gynybos sienos ir laivavirtė, kuri šiandien yra nedžiuganti. Fortifikacijų mastas neustabiai didėjo dėl nuolatinės karališkos ekspansijos. Henrikas III tvirtinę išplėtino savo valdymo laikotarpiu tarp 1216 ir 1272 metų. Vėliau Edvardas I pridėjo masyvias apsvaras ir kelis mažesnius bokštus, kad dar stiprintų šią vietą. Šie papildymai paversdavo kompleksą vieną iš galingiausių gynybinių objektų šalyje, sukuriant įrengtą saugumo sluoksnių tinklą, skirtą saugoti monarchiją bei jos įvairias institucijas.
Karūnos rubatai ir karališkas ginkluotė
Karūnos rubatų buvimas London Hillės bokštas yra tęstinumas, prasidėjęs dar 1661 metais. Šie objektai per savo fizinę esmę neša didingos suverenitetą svorį. Šv. Edvardo karūna, naudojama koronacijoms nuo 1661 metų, išlieka šios kolekcijos pagrindine dalimi. Netoliese pristatoma Imperatorinė valstybės karūna, kurioje puošia daugiau nei 3 000 sematų, įskaitant Cullinan diamantus. Šie akmenys nėra tik paprasti papuošalai; jie yra apčiuopamos šimtametės valstybės ceremonijų paliktuvės.
Baltajame bokšte karališkos ginkluotės kolekcija suteikia kitokią perspektyvą į tvirtovės istoriją. Ši kolekcija seka ginkluotės ir apsaugos aprangos evoliuciją nuo viduramžių iki šių dienų. Šie objektai atspindi besikeičiančius gynybos ir kovos poreikius per amžius. Armorių metalas ir odos išlieka savo laikotarpių žyminčiais pėdsakais.
Karalinė zoologinė eksponata ir monetų kalykla
London Hillės bokštas savo istorijoje turi ir neįprastų, staigų naudingumo etapų, kai jo saugumo paskirtis keitėsi ir vietoje tapo Karalinė zoologinė eksponata. Ši egzotiškų gyvūnų kolekcija kadaise užėmė šias erdvas, atvedamos liestus ir poliarų lokius prie Temzos krantų. Tokia aplinka pavers didfortą biologinių stebuklų vieta, kurioje egzotiška gamta sukūrė aštrų kontrastą jo paprastai griežtai, kaip więrių ar valdininko valdymo centras, funkcijai.
Paraleliai su zoologinės eksponatos egzistika, ši vieta veikė kaip šalies valiutos centras. London Hillės bokštas bei jo monetų kalykla nešė milžinišką atsakomybę, gaminant visas karalienybės monetas nuo Edvardo I valdymo laikų iki 1810 metų. Šis ilgas laikotarpis užtikrino, kad tvirtinė liktų gyvuojančiu ekonomikos varikliu, vieta, kurioje buvo kalvami ir skaičiuojami suverenitetą simbolizuojantys metaliniai indai.
Šių skirtingų funkcijų – laukinių gyvūnų suglaudimo ir brangaus metalo gamybos – susipamdymas pabrėžia įmultišką šio komplekso prigimtį. Ši vieta ilgą laiką buvo erdvė, kurioje laukiniškumas ir griežta tvarka susitiko vienos sienos viduje.
Peržiūlos ir istorinės pasakokos
Šių sienų saugomi naratyvai dažniausiai akcentuoja asmenis, kurie kadaise čia buvo ugelbėti. Reciprokališkos peržiūlos, kurios nagrinėja teisingumo ir įkalėjimo temas, suteikia galimybę pažvelgti į tų žmonių gyvenimus, kurie buvo čia więši. Šios ekspozicijos dažnai pasikeičia, užtikrindamos, kad istorinis dėmesys sukliustų tarp skirtingų epochų ir veiksmų. Kalėtojų istorijos, besitęšiančios nuo aukščiausio lygio karališkų šeimo nario iki paprastų žmonių, išlieka esmine šios vietos pristatymo dalimi.
Šiuolaikinis dialogas taip pat skatinamas per bendradarbiavimus su moderniaisiais menininkais. Šios partnerystės davė gimstanti į installations, kurios suvienija istorinius įvykius su šiuolaikinėmis perspektyvomis. Tokie darbai kviečia į tylią apmąstymą apie tai, kaip praeitis toliau daro įtaką dabartiai. Juosiai duodamos skirtingas epochas, ši vieta išlaiko ryšį su savo sudėtinga istorija per įvairius vizualinius medius.
Išskirtiniai kolekcijos meno darbai
Kolekcija apima darbus, kurie per skirtingus epochas rekonstruoja fizikinį tvirtovės egzistavimą. Ivan Lapper pateikia kelis vizualinius rekonstrukcijas, kurių tikslas – užfiksuoti vietą konkrečiais istorijos taškuose. Vienas iš tokio pobūdžio darbų, Reconstructed View of the Tower of London, c.1240, buvo sukurtas apyglausti 2000 m. Kitas to paties autoriaus kūrinys, Reconstructed View of the Tower of London with the Great Hall, 1300, taip pat parašytas apie 2000 m., suteikdamas galimybę pažvelgti į XIII ir XIV amžiaus architektūrinį išplanavimą.
Portretai ir instaliacijos siūlo kitokį žingsnį į asmenis, susijusius su šia vieta. Richard Van Bleeck 1690 m. surepiavo William Petyt (1640–1707), Holding a Copy of the Magna Carta. Šis darbas situoja konkrečios asmenybės figūrą istoriniame karalienystės teisinių pagrindų kontekste. Netoliese esanti Trevor Stubley kūrinio Installation of the Constable of the Tower, Sir John Stanier instaliacija suteikia šiam kompleksui šiuolaikišką skulptūrinę prabangią.
- Reconstructed View of the Tower of London, c.1240, apyglausti 2000 m.
- Reconstructed View of the Tower of London with the Great Hall, 1300, apyglausti 2000 m.
- William Petyt (1640–1707), Holding a Copy of the Magna Carta, 1690 m.
- Installation of the Constable of the Tower, Sir John Stanier
