Pradžios ir muziejaus istorija
Busch–Reisinger Museum buvo įkurtas 1903 metais. Pradžioje jis buvo vadinamas Vokietijos muziejumi (Germanic Museum) – šį pavadinimą institucija nešė keliais ilgiausiais dešimtmečiais. Tik 1950 metais įstaiga tapo Busch-Reisinger Museum. Šis pavadinimo pokytis atspirtė egzistencialinę muziejaus tożsybės transformaciją bei jo nuolatinį ryšį su vidurinės ir šiaurės Europos meno studijomis.
Šios institucijos istorija tapo neseniai mokslinių tyrimų objektu. Organizuota visos dienos diskusija buvo skirta muziejaus identikai išnagrinėti per jo istorinės plėtros prizmę. Šiame tyrime buvo analizuota muziejaus evolucija – nuo jo įkūrimo kaip Vokietijos muziejaus iki dabartinės vaidmens plačiame universiteto struktūros kontekste. Per pastarąjį šimtmetį muziejaus kelionė buvo žymima transformacijomis erdvėje, vaidmenėje ir savastėje.
Pastanga ir architektūra
Šis muziejus įsikęs Kambridže, J_{u}S_{A}, kaip neatsiejama Harvard Art Museums dalis. Šiuo metu jis telkiasi Werner Otto sostinėje, adresu 32 Quincy Street. Šį unikalią erdvę zaprojektavo „Gwathmey Siegel & Associates“ biuras, o pati institucija į šią vietą persikėlė 1991 metais.
Prieš persikėlimą į Werner Otto sostinę, institucija buvo įsikusi Adolphus Busch sostinėje, 29 Kirkland gatvėje. Ši ankstesnė vieta tarnavo muziejui nuo 1921 iki 1991 metų. Perėjimas į dabartines erdves leido integruoti muziejų į platesnį, suvienintą kompleksą. Šiuolaikinės vietos architektūra atspindi modernius plėtros ir renovavimo veiksmus, kuriuos įgyvendino Harvard Art Museums.
Artas iš Centrinės ir Šiaurės Europos
Šis muziejus yra vienintelė Šiaurės Ameriko institucija, skirta visų rūšių ir visų laikotaropių meno studijoms iš vokiškai kalbiančių Centrinės ir Šiaurės Europos šalių. Kolekcija orientuota į šių regionų meno stilių ir epochų įvairovę, akcentuojant ypač vokišką kalbomis apyliačias. Tokia mokslinė orientacija leidžia išsamiai pažanginti estetinę pažangą, kuri formavo šį unikalią regiono identitetą.
Muziejaus fondo lapai apima svarbius Austrijos secesijos ir vokiečių ekspresionizmo pavyzdžius. Kolekcija taip pat apima 1920-ųjų metų abstraktų meną bei įvairias medžiagas, susijusias su Bauhaus stiliaus kūryba. Šie darbai atitinka besikeičančius vizualinius kalbų elementus ankstyvojo XX amžiaus pradžioje. Be šių istorinių judelių, muziejus saugo pokario laikotarpio ir šiuolaikinio meno pavyzdžius iš vokiškai kalbiančios Europos.
- Kairės medis, apie 1903 m. – Gustav Klimt
- Žiemos naktis, 1910 m. – Edvard Munch
- Iš Krageros, 1910 m. – Edvard Munch
- Berlino modelis, 1895 m. – Edvard Munch
Įvairios kolekcijos ir meno šedevrai
Ši muziejaus kolekcija yra tikras menininkų ir istorijų kelias, apimantis itin plačius medžiagų ir epochų spektrą – nuo vėliavosios viduramžių skulptūros iki XVIII amžiaus meno šedevrų. Ypatingą vietą šioje kolekcijoje užima Rubenstein frescoja, kurios buvo vieni pirmųjų modernaus meno kūrinių, įsigytų „Germanic Museum“, kolekcijoje. Kiti stulbinantys darbai leidžia keliauti per emocijų ir formų pasaulį: čia susitinka 1927 metų Max Beckmann dabarties portretas Self Portrait in Tuxedo bei 1908 metų Arthur Kampf sukurtas imperatoriaus Wilhelmo II portretas, atspindintis to laiko aristokratijos eleganciją.
Europos menas čia susitinka su tolimų rytų mystika: muziejus saugo itin reikalingą Azijos meno rinkinį. Jį papildo archajiškas Kinijos nefritinis jade, Kinijos bronziniai dirbiniai bei subtilus keramika iš Kinijos ir Korėjos. Kolekcija taip pat kviečia pasiklysti tarp japoniškų surimono, ant popieriaus sukurusių kūrinių bei meistriškai išlaguotų lakų dėžių. Kiti muziejaus lobiai – tai budistų mağų šventovių skulptūros ir ceremoniniai ginklai, kurie sukuria egzotišką ir dvasinį atmosferą.
- Pear Tree, 1903 - Gustav Klimt
- Winter Night, 1910 - Edvard Munch
- From Kragerø, 1910 - Edvard Munch
- Berlin Model, 1895 - Edvard Munch
- Venus and Adonis, 1581 - Hans von Aachen
Harvard meno muziejų kompleksas
Busch–Reisinger Museum yra neatsiejama Harvard meno muziejų dalis, įsikusiame Kembridže, Massachusetsos valstijoje. Šis grandinis yra trijų skirtingų institucijų apjungimas, kurį sudaro 1895 metais į kuruluşį Fogg muziejus, 1985 metais įkurtas Arthur M. Sackler muziejus bei pats Busch–Reisinger Museum. Kartu šios institucijos veikia kaip vientisa, svarbi Harvardo universiteto dalis.
Muziejai yra sujungti vienoje pastate, kurį suformavo 2014 metais baigtos renovacijos ir plėtros darbai. Architektūrinį spyrą, kurį suprojektavo Renzo Piano Building Workshop, sukūrė siekiant apjungti tris kolekcijas po vienu stogu. Tokia struktūra suteikia galimybę nuolingam dialogui tarp skirtingų epochų ir tradicijų, kurias atstovauja įvairios kolekcijos.
Šis kompleksas užima svarbią vietą Kembridžo universiteto kampusui, suteikdamas erdvę tiek viešam eksponavimui, tiek giliam moksliniam tyrimui. Pastatas užima maždaug 204 000 kvadratinių pėdų, iš kurių 43 000 kvadratinių pėdų yra skirta specialiai plenarijoms ir parodoms. Tokia apimtis leidžia pristatyti itin įvairią meno medžiagų ir laikotarpio įvairovę, kurią saugo šios institucijos kolekcijos.
